Trūksta elektros. Ką darom?

Elektros poreikis ir gamyba jachtoje. Labai aktualus ir opus klausimas, kai tik ilgesniam laikui atsiriši nuo krantinės. Turėjom ir mes atvirą šį klausimą, kai tik išplaukėm į platesnius vandenis. Bet apie viską iš pradžių.

Buriuodami maršrutu Klaipėda – Nida – Mingė, tas klausimas yra mažiausiai aktualus, kur tik sustosi rasi veikiančią rozetę krante ir gali pasikrauti savo laivo akumuliatorius. Labai jau pavargęs turi būti akumuliatorius, kad neatlaikytų tokių neilgų plaukimų. Lietuvoje turistavimo ant inkaro tradicijos praktiškai nėra. Tai yra tik pavieniai atvejai.
Plaukiant į Baltijos jūrą, čia jau yra dvi tradicijos, tiems kuriems reikia aplankyti artimiausius žymiausius uostus, tokius kaip Liepoja, Gdanską, Gotlando salą ir Visbį, Bornholmo salą ar kaip be Liepojos. Visi šie atstumai pasiekiami per ne ilgiau kaip dvi paras, tad jei ir yra lengvas energijos trūkumas, jis lengvai sprendžiamas variklio pagalba. Prasideda keblumai, jei Baltijos jūroje nori pabėgti nuo civilizacijos ir lendi turistauti tarp Švedijos ar Alandų salų. Apie tai, ko ten plaukti kitą kartą, bet ilgiau pabuvus be veikiančios rozetės prie kranto, galvoje pradeda kilti minčių visokių, mums tos mintys irgi kilo kartą vieną būnant prisirišus prie vienos iš salų Alandų salyne Baltijos jūroje.
Kai plaukėm į Kanarus iš Klaipėdos, vien pirmame etape nuo Klaipėdos iki Kylio 400 jūrmylių be sustojimo plaukėm tris paras su trupučiu. Autopilotas vairuoja, šaldytuvas šaldo, navigacija naviguoja, šviesios dienos trumpa per parą, navigacinės šviesos ir šviesytės viduje šviečia, kad nebūtų šalta šildytuvas su visais savo ventiliatoriais pučia. Ir taip gaunasi, kad ir vėjas palankus, bet energijos trūksta ir prasidėjo variklio birbinimas akumuliatorių krovimui. Visai kelioniai nuo Klaipėdos iki Gran Kanarijos tai sudarė tikrai įspūdingas moto valandas.
Taigi kokie variantai, kad galėtume krautis akumuliatorius?
Benzininis ar dyzelinis generatorius: tokį kilnojamą varoma benzinu mes jau kartą vieną turėjome plaukime po Švedijos ir Alandų salyno salas. Įsivaizduokite, ryte pribundi, bet dar neatsimerki ir bandai prisiminti kokia šiandien diena, kas aš, ką aš šiandien veiksiu ir ar išviso verta keltis. Įsijungia klausa.Bet nesupranti ar jį įsijungė, nes aplinkui nei mažiausio garselio. Pareina prisiminimas, kad guli jachtos gulte, bet viduje kyla sumišimas, nes negirdi nieko! Visiškai nieko! Vakuumas. Net minimalios bangelės borto neskalauja. Pramerki akį, antrą, išsiriti iš kajutės, išeini į lauką ir supranti, kad stovim prisirišę Alanduose tarp salų! TOBULA!
Alandų salyne
Pasižiūri kokia akumuliatorių situacija (taip, kapitonai laivų tai yra ritualas svarbumu lygus su pasėdėjimu ant puoduko, rytiniu kavos ar arbatos puoduku, orų prognozių peržiūra ar pirmu cigaretės dūmu iš ryto, tam kas tai daro). Atsikelia kolega, pašnibždomis priimamas sprendimas, kad laikas kavai. Kodėl pašnibždomis? Primenu, kad aplinkui nei garselio ir nuo tylos taip gera, kad savaime automatiniu rėžimu pradedi vos girdimai šnekėtis, kad tik tos tobulos tylos nesutrukdytum. Kadangi skanios kavos paruošimui trūko energijos akumuliatoriuose, ištįsiau į lauką benzininį generatoriau, jį užkūriau ir paleidau ant krovimo rėžimo. Ir ką, esat girdėję veikiantį elektros generatorių? O grandininį pjūklą pjaunantį rąstą? Tai vat toks garsas. Mūsų elektros gamyba ko gero buvo girdima ne vieno kilometro spinduliu aplinkui. Nu nedžiugina, sakykite ką norite. Tokio generatoriaus privalumas, kad nereikia laivėje daryti jokiu montavimų, jungti tą patį laidą, kurį naudoji krovimui krante ir turi energijos. Minusai tokie, kad didelis triukšmas (stacionaraus generatoriaus triukšmas mažesnis), tačiau jam reikia rasti nemažai vietos, reikės privesti kuro padavimą, padaryti išmetimo sistemą. Dar mūsų naudoto generatoriaus minusas, kad jį gali naudoti pakankamai ramiu oru, kai nelyja lietus ir nepila bangos. Vietos sumontuoti stacionariam generatoriui neturime, vadinasi šis variantas atkrenta.
Vėjo generatorius. Jo neturime ir neplanuojame turėti. Taip, tai yra vienas pigesnių sprendimų, taip, jachta plaukia varoma vėjo, vadinasi darbo turi ir vėjo generatorius kuris kantriai besisukdamas aprūpina tavo laivę taip reikalinga elektros energija. Minusai, kad kai smagiai vėjo generatorius sukasi, jis skleidžia ne visų mėgstamą garsą, kelia vibracijas plius reikia rasti vietą kur jį tvirtinti. Tam reikalingi stulpai, turėklai, visokie kitokie rėmai, kurie kaip jau rašiau viename savo straipsnių man yra baisūs. Tai yra kritiniai trūkumai, ne tik man vienam. Vėjo generatoriui sakome tvirtą ne!
Kruizeris rimtai „Apsiginklavęs“ dviem vėjo generatoriais ir saulės baterijomis ant guminės valtelės laikiklio
Saulės baterija. Geras dalykas turintis daug privalumų ir dar daugiau trūkumų. Veiksmas iš serijos sumontavai ir pamiršai, garantijos jiems iki 25 metų, neskleidžia jokio garso ir vibracijų, nereikia jokio techninio aptarnavimo, technologija sparčiai tobulėja ir pinga. Šiuo metu jau pradedamos naudoti ir labai plonos saulės baterijos įsiūnamos į bures. Minusai tokie, kad tradicinėms saulės baterijoms sumontuoti reikia didelio ploto, kurį jachtoje yra sunku surasti, jos dirba tik tada kai šviečia saulė (kokybiškai dirba tobulom sąlygom maksimum 6 valandas per parą), baterija yra jautri šešėliams, kuris dažnai sugeba kristi nuo burės. Tai yra nors ir kaprizingas būdas apsirūpinti elektros energija, bet mes šio būdo neatmetam ir planuose žadam rasti vietos saulės baterijai ant savo katamarano.
Grįžtame dar trumpam prie mūsų situacijos, kada mums labiausia reikalinga elektros energija: tolimesniuose praplaukimuose, kada geros sąlygos buriavimui ir šaldytuvas, autopilotas, navigacija iš lėto kantriai siurbia iš mūsų elementų syvus. Ką daryti, jei vėjo generatoriaus dėl anksčiau išvardintų priežasčių nenorime, o saulės baterijos ne visada gali gelbėti? Išeitis yra!
Nuotraukoje iš vandens iškeltas juodas vandens generatorius elektros gamybai sumontuotas ant lenktyninės jachtos
Vandens generatorius. Kas tai? Principas panašus, kaip vėjo generatoriaus, tik jį suka ne vėjas, o į vandenį pro plaukiančio laivo galą įleistas sraigtas. Šiuos prototipinius vandens generatorius 2008 metais jau naudojo garsiųjų varžybų aplink pasaulį „Vendee globe“ dalyviai. Šis generatorius turi labai mažą pasipriešinimą į vandenį judant laivui, stabiliai generuoja daug energijos judant laivui nepriklausomai paros meto, gali būti lengvai iškeltas iš vandens kai papildomos energijos nereikia, minimaliai įsikišama į laivo išorinį vaizdą. Minusai, dar viena brangesnių technologijų, švartuojantis reikės jį nuiminėti, nes gali jį lengvai sulaužyti atsirėmęs į kitą objektą, efektyviai veikia tik tada, kai laivo greitis yra nuo 4 mazgų vandens atžvilgiu.
Praleidus daug valandų mintyjant mintį, kaip čia geriau pasielgus, kas mūsų buriavimui labiau tinka, dėliojant pliusus ir minusus priimtas sprendimas. Jį pamatysite šiame vaizdo įraše:

17 Comments

  1. Reply
    gramas

    Tai tikslas yra būti kruiziniu laivu, bet atrodyt kaip savaitgalinis čarteris? Kodėl? Vistiek su laiku ir patirtim atsiras poreikis solidžiam akumų bankui ar dviems, antenų arkai, radarui, malūnui, šiuolaikiškoms saulės baterijoms, dar koks kajakas atsiras pramogoms, grilius – ir viską yra protingiau suplanuoti iš anksto, nei lipdyt į vieną daiktą stepas po stepo. Srauto generatorius puikus žaislas, bet deficito inkaruotėje nesprendžia, o su katu plaukiant į vėją vistiek dažniausiai variklis suksis. O minėti tradiciniai generacijos būdai dirba visada, plaukiant ir stovint, ir paviršinio šlamšto bei žolių nebijo, kaip naujas w&s žaislas, už kurio kainą laisvai galima vėjo/saulės klausimą laive pilnai išspręsti.
    Kiek Ah turit serviso banke? Niekur neminėjai, nors čia yra energijos klausimų pradžių pradžia. Su tavo išvardintu vartojimu serviso banke turi vežti 1000Ah mažiausiai, kad per naktį iki 50% akumus nudrožti ir dar gerai pagalvoti, ar tų visų prietaisų, šaldiklių, šildytuvų tikrai būtinai visą naktį jums reikia… Geras saulės baterijų ūkis ir vienas malūnas vien su dienos šviesa, net be pačios saulės, atstatytų tuo išnaudotus 500 per pusdienį, gal kiek ilgiau. Kažkada svarsčiau ir aš w&s, bet atmečiau idėją kaip brangią ir visiškai nevykusią (dėl laiko, praleidžiamo inkaruotėse).

  2. Reply
    bronius Post author

    Gramai, yra žmonių, kurie laivą perka ne visam gyvenimui… 😉 Tai manau smarkiai viską keičia. Kaip sakoma yra povandeninių srovių. 😉
    Su tavo aprašymais sutinku, tik yra keli bet.
    Ūkyje stovi trys 75 Ah AGM akumuliatoriai. Stovint ant inkaro, per vakarą, naktį iki ryto jų yra per akis. Plaukiojimo specifika tokia, kad dažniausiai daugiau vienos nakties inkaruotėje nestovim. Dabar galėsim kelti bures, plaukti toliau. Juo labiau rašiau, elektros trūkumas yra ilgesniuose perplaukimuose. Kaip minėjau, planuose yra saulės baterijos atsiradimas, juo labiau jau prie esamos sistemos galėsime ją jungti (prie hidrogeneratoriaus srovės konverterio).
    Pas kiekvieną yra savi prioritetai ir niuansai. Aš sijono nenešioju, kad ir kaip gražiai jis ant mano žmonos atrodytų. Taip pat ir su vėjo generatoriumi ir visais turėklais ir turnikais gale laivo. Ne man jie, nors tu ką.

  3. Reply
    gramas

    Inkaro gervei atskiras akumas? Turint galvoj, kad ir gilaus ciklo akumų nereiktų daugiau kaip iki 50% skriausti, ir kad tie 225Ah jūsų banko yra tik teorinis nominalas – turit labai blozną gamyklinį bankelį, tinkamą vien day sailing nuo marinos iki marinos. Klausimas ne kiek laiko laivą naudoti ruošiesi, o ką juo plaukioti. Jei dalnobojščikais norit būt, būtinai dar radaro reiktų (visi naktiniai plaukimai plius Lamanšas su jo rūkais, kitos aktyvios laivybos zonos), didesnio Ah banko ir generacijos. Duok žinią, kaip naujas generatorius pasiteisins, labai įdomu. Pas mane akumai jau į amžiaus pabaigą (2012m) padrožti, viską sujungęs išpleškinu apie 80Ah per naktį, per dieną viskas savaime vien nuo saulės baterijų atgal atšoka. 4 akumai 225Ah kiekvienas , Trojan T105, sujungti į 12v grandinę, vietos ir svorio gal net mažiau už jūsų 3 agm’us reikia. Kartą per mėnesį reikia elektrolitą tikrinti, o grįžus į laivą po 6 mėn krante – irgi papildyti. Pigi senoviška sistema, bet patikima pakankamai, visai be generacijos bėdos atveju 2-3 paras kapstytis galima, jei labai aliaktra nesitaškant, vien navigacijai, VHF, AIS, autopilotui, šviesoms naudojant. Dėl sijono – tai niekada nesakyk niekada, ar į Škotiją nuplaukęs nenorėtum viskio bravore su kiltu nusifotkint?

  4. Reply
    bronius Post author

    Pas mane inkaro gervė net neveikia, jei variklio užvesto apsukų iki 1,2k nepakeli. Tu naudoji inkaro gervę inkaro iškėlimui neužvedęs variklio?
    Kas yra dalnokastentoks? Aš dirbu samdomą darbą. Taip, buriavimas yra mano darbas. O gal hobis? Žo, man patinka ką aš darau.
    Kartoju, mes stovint energijos užtenkam ilgai. Jos trūksta, kai vairuoja autopilotas, arba plaukiant sugalvoji webasta pakūrenti. Krauti daugiau akumų nematau prasmės ir reikalo. Į savo automobilį įsidėk ne standartinį, o fūrinį, kur toną gali prisipilti, nu dėl visa ko. Jei degalinės šalia nebūtų.
    Kiek mes stovėjom ant inkaro, tai užtenka per parą pabirbinti variklį pusantros, dvi valandas, turi sočiai karšto vandens, viskas užsikrauna, kad vėl parą gali stovėti. Dar nepaminėjau, kad turim atsarginį akumą, bet jis skirtas tik vieno variklio užvedimui. Bet jei jį užsivesim, tuom kart problemos baigsis.
    Papasakok plačiau apie visą savo elektros ūkį, kada prie progos. Būtų visai įdomu sužinoti.

  5. Reply
    gramas

    Pas mane nėra atskiro akumo inkarui, gervė pajungta į vieną iš dviejų serviso bankų. Variklio startui yra atskiras gelinis akumas, gal 100Ah. Variklį laikau užkurtą, kol inkarą leidžiu/keliu, bet ne dėl elektros, o dėl manevravimo saugumo, inkaro įkirtimui. Labai ilgai plaukiojau su atjungtu variklio generatorium, nes nereikėjo – vien saulės baterijų užtekdavo, tai techniškai galima sakyt, kad inkaro gervė be variklio pagalbos dirbo. Rusiškas žargonas ten buvo, reiškia – ilgų distancijų plaukimą šitam kontekste, sausumoj dabar fūristais vadina. Nu jei 225Ah jus tenkina – reiškia tiek ir reikia, kam tie didesni energijos bankai tada.

  6. Reply
    Bronius

    Mes neįsidėjom nieko, kas buvo gamykliškai įdėta ir būtų didelis energijos siurbikas. Jei gamintojas taip paskaičiavo, neturiu kol kas argumentų galvoti kitaip.
    Šaldytuvą prišaldom krante arba dirbant varikliui, paskui tik palaikom šaltį minimaliom apsukom

  7. Reply
    Rokas Arbušis

    Bro, gamintojai pigumo sumetimais gali minimaliai paskaičiuoti. Jei planuotum rimtai keliauti, ne vietoje charteriauti, inkaruotėje savaitėmis stovėti, perskaičiuotum.

    Ir Bro, negrūsk tiek teksto į video kadrą baltomis raidėmis šviesiame fone. Nesiskaito. Ir kalbėti nepamiršk.

  8. Reply
    gramas

    Broniau, nesuprask kaip kažkokią kritiką. Bet kai bet kuriame nors tavo laive kažkada ateityje galėsi savaitėm gyventi inkaruotėje, kas antrą dieną įjungdamas vandens gėlintuvą, nekalbant apie visokius kitus patogumus ir malonumus kuriems aliaktros reikia, ir kai nereiks jokio variklio dėl to birbinti, o vien saulės ir dienos šviesos užteks – tada tu žinosi, kad kažką naudingo nuveikei savo elektros ūkyje. Mano yra toks tikslas, labai senamadiškas.

  9. Reply
    bronius Post author

    Aš bandau suprasti ką parašė Rokas ir Gramas. Nelabai sekasi. Aš visiems rašau, kad esu gegutė ir aiškinu savo pasirinkimą, kodėl aš esu gegutė. Ateina Gramas ir Rokas ir sako, žinai, kai tu gyvenime kažką gero padarysi, kad būtum dramblys, ir tuo drambliu būsi, tada tu žinosi, kad kažką naudingo nuveikei, kad būtum dramblys.
    Prašau pagalbos suprantant, nes aš tik taip suprantu.

  10. Reply
    Rokas Arbušis

    Viskas ok, Broniau. Esi gegutė ir būk ja.
    Mes tik sakome, kad grožis reikalauja aukų. Pinigų.
    Ir jei tau negražu vėjo malūnai, fermos su saulės baterijomis, garsiai birbiantis generatorius, norėdamas full time cruizinti, mokėsi už daug daug dyzelio. Birbinsi variklį ir krausi brangius akumus.
    O jei tik charteriuosi kaip samdomas kepas, to, ką darai, užteks.
    P.S. Yra ir pigesnių (?) bei lengviau naudojamų vandens malūnų, kur net skylių korpuse gręžti nereikia. O skylės laive, kaip žinia, reikalas blogas.

  11. Reply
    gramas

    Nu, aš tavyje jokio dramblio ir nemačiau, labai atsiprašau kad taip išėjo. Aš tik apie aliaktrą laive kalbėjau.

  12. Reply
    bronius Post author

    Šiemet prieš ARC ralį, kuris kerta atlanto vandenyna, įmonė iš kurios pirkom šį generatorių, jų pardavė ir pastatė 15. Vienas laivas statė antrą 600w.
    Jei per 24 valandas plauksim vidutiniu 6.25 mazgų greičiu, turėsim 175 ah per parą, tai auga iki 275 ah jei greitis didėja iki 7.5 mazgo, bet krenta iki 120, jei greitis 5 mazgai.
    Vėjo generatorius su 1.2 metro mentimis prie 15 mazgų vėjo gamins vidutiniškai 100 ah, prie 25 mazgų 500 ah. Statistika rodo, kad stovint vietoje, vėjo generatorius dirba tik 10 proc savo galingumo, kas yra 50 ah per valandą.
    100 w saulės baterija, tau generuos 33 ah.
    Paskaičiuokit kas protingas, kiek kvadratinių metrų jachtos denio reikės uždengti saulės baterijom, kad turėti tokį krovimo pajėgumą? Kiek kainuos rėmo gamyba ir pastatymas tokiam ūkio galingumui? Kiek kainuos jums papildomi akumuliatoriai (nes dėl nepakankamo krovimo reikia turėti 1000 ah atsargų), kiek kainuos elektrinės dalies sujungimas ir tada pradėkim šnekėti apie tarkim 100ah kainą, jei tiek norim stabiliai turėti jachtoje.
    Taip mes statysim vieną saulės elementą prie watt and sea sistemos (numatytas gamyklinis pajungimas). Su vienu saulės elementu grubiai metras ant pusės metro, mes pasitenkinsim visus stovėjimo ant inkaro poreikius.
    Galvojimo ir skaičiavimo kokie yra mūsų poreikiai pas mus buvo įdėta labai daug. Gal net per daug.

  13. Reply
    bronius Post author

    Gramai, kiek parų per praeitą sezoną stovėjai ant inkaro ir kiek parų iš eilės vidutiniškai stovi? Kiek kartų stovėjai savaitę iš eilės?

  14. Reply
    gramas

    Neatsimenu tiksliai, bet žurnalą pavartęs suskaičiuoti galėčiau. Kokias dvi savaites Santa Ponsa įlankoj Maljorkoj, paskui po savaitę mažiausiai Pollenca, Alcudia, kiek trumpiau šalia Magaluf. Tai čia vien apie Maljorką, o kitos vietos buvo kitose Balearų salose, Korsikoj, Sardinijoj, kur bent po savaitę vienoj inkaruotėj praleisdavom, o po 2-3 dienas tai labai dažnai. Užpernai Prancūzijoje ties Villefranche sur Mer su žmona tikrai ilgiau nei 2 savaites inkaruotėje gyvenom, po to laukiau draugų į Nicą atskrendant, atvykę jie kotazūrais bene savaitę keliavo tik nakvynei į laivą grįždami – tai gal mėnuo ant inkaro vienoj vietoj gavosi. Nėra tokio dalyko, kaip vidutiniškai – viskas priklauso nuo kelionės tempo. Kai plaukiamas maršrutas – stoji porai nakvyniu, galtrims naktims vienoje vietoje, jei yra ką krante žiūrėti gal ilgiau, jei ne – vienai nakčiai ir plauki toliau. Kai nėra kur skubėti – nėra įgulos, kuriai tada tai bilietai, kai nespaudžia joks laikas – vienoje vietoje būni tol, kol atsibosta, o kai atsibosta tenka dar orų lango sulaukti – tai kaip čia vidurkį paskaičiuosi?
    Kas dėl tavo skaičiavimų – norint akums pakrauti ir prieš investuojant į generaciją, reikia pačius akumus turėti. Nu nerasi tu tolimų reisų jachtos su vos 225Ah teorinių su nusiurbimu naudojant iki 50%, nes tai elementoriškai nesaugu, gręsia likimu jei ne be navigacijos, tai bent jau be autopiloto kažkur didelio vandens vidury. Tokia mano nuomonė šiuo klausimu, todėl ir nesusikalbam. Pereik Palmoj dokus ir pakalbink kruizerius, kiek jie ah vežiojasi, jei nori tiek prietaisų jungti, kiek tu įvardinai savo straipsnyje. Bet čia ne mano žąsys, ne mano pupos, gegutės ir drambliai – darykit ką norit.

  15. Reply
    bronius Post author

    Mes tiek ant inkaro nestovim. Daugiausia kiek stovėjom – 2 paros. Dieną plauki, naktį sustoji.
    Pardavėjai labai dažnai tau kuria poreikį, kurio tau realiai nereikia. Yra šimtas priežasčių, kodėl gali likti be autopiloto, ypač jei jis elektrinis. Vien dėl to, dėtis dvigubai akumų, ar reikalinga.
    Pirkai Gramai sukomplektuotą jachtą, kiek pats papildomai pridėjai prie to, kas jau buvo?
    Tarkim reiktų naujoje jachtoje viską daryti naujai, kiek tavo elektros ūkis kainuotų pastatyti. Pilnai, nuo gamyklinio varianto. Su visais laikikliais, elektros sistemomis ir reguliatoriais?

  16. Reply
    gramas

    Akumus Trojan T105 (225Ah, 6V) keisiu šiemet, kaina bus GBP610,- su pristatymu iš UK.
    Dėl saulės baterijų dar neapsisprendžiu, bet jei keisti į šiuolaikiškas – kaina bus apie Eur500,- Jei rasiu Portugalijoj gerą varijantą – keisiu.
    Visa kita anksčiau perdariau – laivas buvo amerikoniškai 110V, man reikia europinių 220V. Papildomai – krovos reguliatoriai vėjui, atskiras saulei, Victron MultiPlus charger/inverter – daug viskas kainavo, bet net tai sudėjus plius ką šiemet planuoju keisti – tikrai tilpčiau į tą vieno W&S žaislo kainą.
    Darbus pats darau, sudėtingesniems dalykams Italijoj elektriką samdžiau, bet pigiai gavosi neįtikėtinai – tik Eur120 už du vakarus, po darbo žmogus ateidavo…
    Kiek visos arkos virš kokpito kainuoja – suopročio neturiu. Jums pora SS vamzdžių ar kampuočių skersai valties krano strėlių persimesti tikrai nekarvę kainuotų, o bent pora baterijų po 200W kiekviena ten tilptų.

  17. Reply
    andrius

    praktiniai pastebėjimai apie energetiką : drįstu teigti, kad watt and sea hidro generatoriai, tai turtingų jachtų turtingų savininkų žaidimas, jų kaina apie 3 ar 4 gabalus Eur….tai didelė suma normaliam jūros valkatai, sorry kruizeriui…gi efektyviausiai jis reikalingas tik plaukiant pasatais ir tik plaukiant, gi stovint inkaruotėse, ar marinoje jo vertė lygi 0. (plaukiant pasatų zonose pavėjui vėjo generatorius ne kažin kiek daug padeda). mano patirtis sako: maximum reikia turėti solar baterijų, kiek tik leidžia finansai ir instaliavimo vieta. Dėkui die dabar solarų kaina apie 1 Eur už 1watt galingumą, tad pas lenkus įsigijau dvi po 50 watt už 100Eur, ten pat ir reguliatoriai. o Air Breeze vėjo generatorių įgyji už 700 ar 900 Eur, dar euro vaistinėse įgyji ausų kamštukus už 3Eur(8 vnt), jautriems svečiams… ir….jachtos energetika sukomplektuota, tiesa neužmirškite gerų deep cykle akumų, jų reikia minnnimum 500 amph suminio galingumo. sėkmės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *