Kodėl buriuojame?

Kodėl aš buriuoju? Tai klausimas girdėtas labai daug kartų. Ar aš turiu atsakymą šiam klausimui? Nesu tikras. Ko gero vieno atsakymo ir būti negali. Yra daug priežasčių neburiuoti, o dar daugiau priežasčių buriuoti. Galvoje didelis minčių kratinys, pabandysiu kelias iš jų aprašyti.

Aš buriuoju, nes man patinka būti gamtoje. Esu kaimietis ir tuo didžiuojuosi. Gimiau ir augau nuostabiame gamtos kampelyje. Valandų valandas esu praleidęs besibastant po miškus ir pievas, nesvarbu, koks tai būtų metų laikas, ar koks oras.
Buriuojant visą laiką būname gamtos ir stichijų apsuptyje. Pirma stichija, be kurios nelabai išeitų plaukti, tai yra vanduo. Daug vandens. Vanduo žemėje užima didžiulius plotus. Trys ketvirtadaliai, arba 71 procentas žemės paviršiaus yra vandens telkiniai. Prūdeliai, ežerai, upės, marios, jūros, vandenynai. Jų dydis ir platybės yra sunkiai įsivaizduojamos.
Pažįstamas tik tas jausmas, kai tu esi mažas. Vanduo aplinkui didelis ir gilus, su savo charakteriu ir nuotaika, kuri gali būti tokia pat nenuspėjama, kaip ir moteris. Vienas geras draugas, kai jam pasigyriau, kad pasipiršau savo būsimai žmonai, man davė patarimą, kad prieš veldamasis į diskusiją su moterimi pagalvok, ar tu nori būti teisus, ar laimingas. Randu panašumų ir bendraujant su jūra. Jau esu gavęs ne vieną pamoką, kai norėjau būti teisus prieš jūrą, norėjau ją nugalėti.
Daug smagiau ir linksmiau, kai nori draugauti ir būti laimingas. Tada džiugina ir paprasti maži dalykai, o kai nuotaika gera, tada, atrodo, kad ir visa gamta aplinkui su tavimi džiaugiasi.
Jei dabar tamsu, aš žinau, kad prašvis ir išauš rytas. Jei pučia vėjas, bus laikas, kada jis visai nurims. Jei dabar žiema, ateis pavasaris vasara ir ruduo. Jei yra apsiniaukęs dangus ir lyja, žinau, kad debesys prasisklaidys ir pasirodys saulė.
Todėl ir myliu buriavimą. Už kiekvieną saulės pasirodymą. Jos pasirodymas visada sutinkamas plačiausia šypsena, ypač kai ji teka ryte. Kaip dažnai leidžiate sau pasimėgauti saulėtekiu? Aš stengiuosi to gėrio niekada nepraleisti, jei tik galiu.
Seni buriuotojai budėjimą, kada teka saulė vadina šunišku budėjimu. Taip, tuo metu labiausiai norisi miego. Taip, prieš pat patekant saulei yra šalčiausias paros laikas. Taip, galite ir jūs sugalvoti priežastį, kodėl neverta būti prabudus saulei tekant. Nepaisant visko, saulėtekis man yra daug gražiau už saulėlydį. Dalinantis budėjimus, aš visada esu savanoris pretendentas į budėjimą su saulės sutikimu. Man tai yra magiškai gražu.
Myliu buriavimą už visus gamtos vaizdus ir peizažus, kuriuos esu matęs ir kuriuos dar pamatysiu. Čia atskira tema, į kurią galima plėstis iki begalybės. Žinau tik tiek, kad nepakartojamų rakursų į kuriuos gali pažvelgti ir vietos į kurias gali patekti tik su laivu yra tokia nesuskaičiuojama galybė, kad nerandu žodžių jai nusakyti. O ką daryti su vietomis, kuriose jau esi buvęs vieną, du, ar daugiau kartų, ir tau norisi į jas grįžti nepaisant visko? Pavyzdžiui mūsų kopos esančios Neringoje, mažas žvejų uostelis Latvijoje pavadinimu Pavilosta, negyvenama sala Alandų salyne Kokar, Gotlando saloje Vizbis, Amsterdamo marios, Helgolandas Šiaurės jūroje, Gdansko senamiestis, visi nuostabūs uosteliai ir inkaruotės Kanaruose… Galiu tęsti neužsičiaupdamas….
Po dienos ateina naktis, su savo charakteriu ir pajautimais, krentančių žvaigždžių lietumi, planktono švytėjimu, šiaurės pašvaiste, ar jachtos šešėliu šokančiu bangose krentančiu nuo mėnesienos. Myliu buriavimą už tą nenusakomą laisvės jausmą, kai jo apimtas leidi sau garsiai niūniuoti prisimintą melodiją ar dainuoti mėgiamą dainą:
Mieloji leiski man paklaust, ar dar prisimeni mane…
Myliu buriavimą už visus sutiktus žmones. Buriuojantys žmonės yra kitokie ir man jie patinka. Didelis turtas ir laimė yra buriuoti su įdomiais žmonėmis, su jais dalintis savo patirtimi, šnekėtis iki kol nebelieka ko pasakoti, jau kartojami daug kartų girdėti anekdotai ar linksmos istorijos, ar tiesiog tylėti tylėjimu, kuris tave praturtina ir nuo tokios tylos yra gera.
Patinka pasiilgti buriavimo ir pradėti juo svaigti. Aš tada sakau, kad mane jūra šaukia.
Patinka diskutuoti ir šnekėti apie buriavimą su kitais vėjagalviais, kai kiti nevėjagalviai jau nuo mūsų buriavimo temų jau nori net trinti mus iš facebook draugų, o mums tai nė motais.
Patinka žinoti, kad dar yra daugybė vietų, kuriose dar buriuosiu…
Pasidalink su manimi, kodėl buriuojate Jūs?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *