Vienkorpusinė jachta, ar katamaranas? Pliusai ir minusai, 2 dalis

Taigi, kaip jau šnekėjome pirmoje šios temos dalyje, vienkorpusinė jachta gauna pliusą lyginant su dvikorpusine jachta (katamaranu), jei pagrindinis kriterijus renkantis jachtą yra jos kaina.

Sekantį labai didelį pliusą gauna vienkorpusinės jachtos už galimybę rinktis. Pasaulyje yra daug daugiau vienkorpusinių jachtų gamintojų, nei katamaranų ir jachtų gamybos tradicijos yra nepalyginamai senesnės. Yra daug kruizerių buriuotojų, kurie perka 20-30 metų tvirtas kokybiškas jachtas, jas prisitaiko savo poreikiams ir su jom toliau sėkmingai buriuoja. Šiuolaikiniai kruiziniai katamaranai gaminami apie 15 metų ir kai vienkorpusinės jachtos užima daugiau nei 95 procentus naujų jachtų pardavimo rinkos, renkantis katamaraną reikės jo paieškoti.
Kitą didelį pliusą gauna vienkorpusinės jachtos už dizainą. Yra daugybė daugybė gražių vienkorpusinių jachtų. Šioj vietoj būdamas kruizinimo katamaranais fanas turiu nukelti kepurę prieš vienkorpusines jachtas. Atplaukęs į naują uostelį, visada skiriu laiko bent trumpam pasivaikščiojimui ir akių paganymui. Man jachtos yra gražu, o gražios jachtos džiugina dar labiau ir man visiškai nėra skirtumo, ar ji pritaikyta greičiui, ar patogumui. Tai kas gražu yra gražu ir taškas. Pirmieji kruiziniai katamaranai buvo baisūs su savo dizainu. Šiandien, mano subjektyvia nuomone, tas klausimas yra apspręstas.
Katamarane patogu transportuoti valtelę
Kruizeriai labai mėgsta inkaruotes, o kur inkaruotės, ten yra reikalinga valtelė pasiekti krantą ar kaimynus kitoje jachtoje. Perplaukimuose valtelę su varikliu reikia kažkur padėti. Katamaranai turi tam idealią vietą, tarp korpusų jachtos gale. Labai patogu taip užsikelti, nusileisti, į valtelę įlipti ar išlipti. Ji užkelta neužima vietos ant denio, neužstoja vaizdo aplinkui. Tuo tarpu vienkorpusininkai tuo klausimu vargsta valtelę prisipūtinėdami ir išleidinėdami praplaukimuose, ją sandeliuoja ant denio priekyje stiebo, arba konstruoja ragus, jachtos gale, ant kurių kilnojasi valtelę. Dar jie ant tų ragų ar turnikų prisideda elektros energijos gamybos agregatų ir dar visokio reikalingo ir nerandančio vietos inventoriaus. Dizaineriai vargsta, skaičiuoja, paišo, braižo, stengiasi ir suka galvas kaip išmanydami, kad jachta būtų graži, o čia ateina suvirintojas ir patriuninguoja jachtą kaip jam patogiausia privirinti ar prisukti vieną ar kitą vamzdį. Man tai yra baisu. Katamaranai tuo tarpu tuti daugybę ploto, kurį galima uždengti saulės baterijomis.
Jei jau prakalbom apie inkaruotes, tai katamaranas gauna pliusą, lyginant su vienkorpusine jachta už stabilumą. Kadangi katamaranas yra platus, jis praktiškai neįsisiūbuoja į šonus, kaip tai prie tam tikrų sąlygų mėgsta padaryti vienkorpusinės jachtos. Reikės kada nufilmuoti ir pasidalinti, kaip tai atrodo. Katamaranas stovi kaip įkaltas, o vienkorpusinė jachta siūbuoja kaip pasiutusi.
Kitas pliusas, kurį gauna vienkorpusinė jachta (senesnio modelio, kurios gale neturi atlenkiamų maudymosi platformų), tai yra galimybė gale sumontuoti mechaninį vėjo autopilotą. Tai yra labai patogu ir nereikalauja papildomos elektros energijos, jachtos vairavimui. Tuo tarpu katamarane dar man neteko girdėti apie mechaninį autopilotą, yra tik elektrinis, kurio viduje yra daugiau besidėvinčių dalių, kurios gali sugesti ir autopilotas yra labai imlus elektros energijai, kurią, savaime suprantama, reiks pasigaminti.
Vienkorpusinės jachtos stovumą (neapvirtimą) ant vandens užtikrina žemiausioje jachtos vietoje pritvirtintas svoris. Kruizinės jachtos giliausia vieta po vandeniu dažniausiai siekia iki 2 metrų. Tuo tarpu katamaranai savo stovumą užsitikrina būdami platūs, jie daug mažesniame gylyje yra po vandeniu, jiems nėra reikalingas papildomas balastinis svoris užtikrinti stovumą. Tai lemia mažesnį katamaranų svorį, jie mažesniu plotu liečiasi į vandenį. Taigi vienkorpusinės jachtos giliau plaukdamos vandenyje, skirtingai elgiasi bangose. Grubiai tariant, vienkorpusinės jachtos plaukia vandenyje, katamaranai plaukia ant vandens. Yra sąlygų, kur tai yra privalumas, yra sąlygų, kur tai trūkumas. Pavyzdžiui esant trumpai ir stačiai bangai plaukiant aštriai į vėją katamaranas gali pakankamai stipriai šokinėti ir kalatotis. Pavyzdžiui praeitą rudenį, plaukdami iš Amsterdamo Olandijoje iki Nieuwpoort Belgijoje turėjome 8 balų priešpriešinį vėją, tarp buriuotojų vadinamą mordą, ir mums teko laviruoti (plaukti kampais prieš vėją, nes buriuotojai prieš vėją plaukti dar neišmoko). 8 balai, tai yra vėjas iki 20 metrų per sekundę ir toks vėjas jau yra apibūdinamas kaip audra, susidaro vidutiniškai didelės bangos su lūžtančiomis keteromis, putų ruožai, lūžta šakelės, automobilį kelyje sunku vairuoti. Bangos galėjo būti apie 2 metrus, trumpos ir stačios. Jei tik truputėlį atkritus (nusukus laivo nosį nuo vėjo krypties), greitis pakildavo iki 6 mazgų, katamaranas pradėdavo šokti per bangą, daužtis į sekančią bangą nuo jos nukritęs ir patogumo tame nebuvo didelio. Ką mes darėm? Užtekdavo ant autopiloto porą laipsnių jachtai liepti užkilti, greitis krisdavo iki 5 mazgų ir smarkiai sumažėdavo daužymasis ir šokinėjimas. Taip 100 jūrmylių nulaviravom per grubiai 36 valandas be didesnio vargo ar diskomforto. Kaip atrodytų laviruotė prie tokių sąlygų su vienkorpusine jachta, galit patys pasimodeliuoti.
Šia tema bus papildymas kituose straipsniuose.

1 Comment

  1. Reply
    Algis

    Skonio ir lūkesčių reikalas. Turiu pasistatęs beveik 9 m trimaraną, juo būriuoju jau 20 metų. Esu labai patenkintas, išbandęs ežerus, Kuršių marias, jūrą. Greičio rekordas 19,5 mazgų ežere. Marioms ir jūrai pats nepalankiausias ilgis nes atitinka maždaug bangos ilgį. Su draugų vienkorpusiniais nuobodoka, jausmas ,kad plaukioji o ne būriuoji. Keleiviai vertina konfortišką stabilumą, tačiau esant vėjo greičiui daugiau kaip10m/s pasyvūs keleiviai pradeda maišyti ,,dirbti“, o dirbti tikrai reikia, geriausia dirbti vienam, ką labai dažnai praktikuoju, žinoma tik savame ežere.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *