Šventinis palinkėjimas

Kad kas nors man lygiai prieš metus būtų pasakęs, kad per sekančias didžiasias metų šventes aš su savo šeima būsim Kanaruose ir šventes priiminėsim jachtoje, būčiau tik pirštą pasukiojęs prie smilkinio ir nekreipęs dėmesio į tokį svaiginančiai nerealaus nusišnekėjimo galimybę, kaip bent menkai artimą tikrovei.

Taip, mano šių metų šventės nurautai nuostabios.
Taip, buvom atskirai, nuo savo giminaičių ir artimųjų.
Taip, šventės buvo nerealiai jaukios, šeimyniškos, paminėtos taip, kaip mums atrodo tinkamiausia jas minėti.
Ir galiausia taip, jos buvo minėtos jachtoje!
20170102_031457.jpg
Pirmą kartą gyvenime jachtoje puošiau eglutę. Nerealus jausmas!
Eglutę turėjom, lemputės mirgsėjo, dovanų po eglute šventų Kalėdų rytą radom.
Ir kas man smagiausia, kad šventės buvo sutikta ten, kur šilta. Visi dažnai manęs klausia, ar aš nepasiilgau lietuviškos žiemos ir bent jau kol kas visus galiu nuraminti, kad man čia patinka nerealiai. Čia nuolat tobula lietuviška vasara. Ir tai džiugina. Labai labai!
Nukrypau nuo pirminės blogo temos. Todėl grįžtu prie jos ir pasiskolinsiu savo kolegės buriuotojos Redos žodžius. Tikiuosi Reda labai nesupyks, kad pasiskolinu jos autorystę, bet ji tobulai parašė tai, ką aš kaupiausi Jums parašyti:
„Gamtoje tikrai nėra Naujųjų Metų, nei šventų Kalėdų, nėra pirmadienių, sekmadienių, šeštadienio rytas toks pats, kaip ir eilinio trečiadienio 🙂 kaip ir kodėl eilinė diena pavirsta švente, nors joje nieko ypatingo? Šventė, mano galva, atsiranda tik tada, kai ją pasidarai sau. Pasipuoši. Sugalvoji, kur ir kaip švęsi. Kažką pakvieti ar ‘leidiesi pakviečiamas’. Gamini kažką skanaus. Pakuoji dovanas. Šventės sukuriamos, o ne tiesiog yra pačios savaime. Todėl man kiekvienos šventės yra tarsi lakmusas tam, kaip gyvenai iki jų – ką nuveikei, ką apkabinai, kam atidavei kokį širdies kampelį 🙂 jos neateina iš niekur, nepasidaro ‘už dyką’, per jas tarsi gauni atlyginimą už tai, ką veikei iki jų.“
20170102_023533.jpg
Su šortais ir maikute po šventiškai nusiteikusį miestą
Aš noriu Jums palinkėti svajoti. Dabar pat, ar baigus skaityti rasti popieriaus lapuką ir tą svajonę užsirašyti. Tą lapuką su užrašyta svajone padėti taip, kad kiekvieną dieną tau ji būtų matoma. Kiekvieną dieną grįšk prie savo svajonės galvodamas, kad ką aš turiu padaryti, kokį žingsnelį žengti, kad prie jos priartėčiau. Ženk tuos žingsnelius drąsiai. Tik taip artėsi prie savo svajonės.
Mano jau kelių metų svajonė buvo buriuoti katamaranu. Aš pats esu suglumintas ir sujaudintas iki negalėjimo, kaip lengvai ši mano svajonė išsipildė.
Viena iš mano tikslų yra padėti žmonėms pažinti nuostabų buriavimo ir vandenų pasaulį. Jeigu Tu manai, kad aš galiu Tau padėti įgyvendinti savo svajonę, nebijok su manimi susisiekti. Šventinis stebuklų metas nesibaigė. Jis tik dabar prasideda…
20170102_023500.jpg
Kelias link svajonės

6 Comments

  1. Reply
    Rasa

    Šaunuolis! Vieną užsirašomą svajonę jau sugalvojau 🙂

    1. Reply
      comfortsailing Post author

      Pasakysi, ar paslaptis?

  2. Reply
    Arvydas

    Labai skaniai skaitosi! Stipriai sveikinu Tave ir siunčiu linkėjimus iš lietuviškos žiemos krašto 😉

    1. Reply
      comfortsailing Post author

      Ačiū Arvydai. Kaip man malonu tai girdėti ir auginą troškimą rašyti daugiau.

  3. Reply
    Andrius

    Puikiai Susiskaite

    1. Reply
      comfortsailing Post author

      Ačiū Andriau. Jei nori nepraleisti straipsniukų, užsiprenumeruok naujienas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *