Iš dienoraščio plaukiant Šiaurės jūra, arba 6 priežastys, kodėl gera buriuoti Kuršių mariose ir Baltijos jūroje

Šį kartą apie tai, kaip gera ir lengva yra buriuoti Kuršių mariose ir Baltijos jūroje. Nesitikėjote, kad tai pasakysiu? O gi sakau. Kad tai nebūtų tušti žodžiai, vardinu 6 priežastis, kodėl Lietuvoje turim tobulas sąlygas buriavimui:
1. Nėra potvynių ir atoslūgių. Kol kas tik dar mokausi juos perprasti ir su jais susidraugauti. LBS’o ruošiamiems pirmos eilės vairininkams, tiems kurie gali plaukti 200 jūrmylių nuo kranto tai nėra reikalinga informacija ir į kapitono ruošimo programą neįtraukta. Visa laimė plaukiu su nerealiu kapitonu, kuris padeda susigaudyti ir susidėlioti taškus ant i. Kas nesat susidūrę su potvyniais ir atoslūgiais, tai tarp žemo ir aukšto vandens uoste į kurį įplaukinėsim skirtumas yra 6 metrai su viršum, visai netoli! Lamanše mus pasitiks jau visi 10 metrų potvyniai;

fb_img_1482936419250
Diagrama iš programos, rodančios potvynių ir atoslūgių laikus, bei vandens lygio pasikeitimus

2. Nuo potvynių ir atoslūgių kylančios srovės. O čia prasideda protingųjų kurmių paskaičiavimai. Kada kur tu turi atsidurti, kad srovė tau padėtų, o ne maišytų. 1,5 ar 2 mazgų srovė, kartais nemaloni, bet sugyvenama, Kapitonas pasakojo, kad srovės būna iki 12 mazgų, kas yr daug. Labai daug.

fb_img_1482936410636
Srovių diagrama

3. Šliuzai su savo darbo laiku. Tai tokie vandens liftai, akelti arba nuleisti laivus. Kam to reikia? Ogi yra du vandens telkiniai atskirti pylimu su skirtingu vandens lygiu. Įplauki į liftą pro viename gale atidarytus vartus, tau sulygina vandens lygį su tuo, kuris yra už sekančių vartų, tada juos priekyje tavęs atidaro ir tu šplauki. Bėda tame, kad liftus reguliuoja liftininkas. Jie dirbo Olandijoje nuo 9 iki 6 Lietuvos laiku. Pavėlavai, vadinasi lauki kol ponas liftininkas pailsės po sunkios darbo dienos, atidarys tau vartelius ir įleis į vidų. Čia viskas reguliuojama šviesoforu, per radijo stotį išsimuši eilės numeriuką ir plauki. Patarimas ateičiai, piniginė mėgsta, kai kapitonas žino, kokios šviesoforo spalvos ką reiškia. Vadinasi mūsų Pilies uostelio tiltukas yra tokia maloni smulkmena, kad jeigu tu jau nesugebi atplaukti tada, kada jis atidarytas, tiems bambantiems kapitonams daugiau gražių žodžių ir nebeturiu ką parašyti.

FB_IMG_1482936427200.jpg
Šliuzas (vandens liftas)

4. Švartavimosi vietos ir jų kokybė. Kuo jau kuo, bet laivų švartavimo tradicija, kad rišam juos prie stacionarių pirštų, ant kurių galima vaikščioti yra tokia poniška ir taip švaistanti uostelio naudingą plotą laivų švartavimui, kad pridurti nelabai yra ir ką. Nėra Pilies uostelyje vietos? Užtat stovim kaip bajorai.
5. Erdvė manevrams uosteliuose. Ne kartą ir ne du esu girdėjęs, kad Pilies uostelyje mažai erdvės manevravimui einant švartuotis. Visiems jiems pasakau, jūs nesuprantate, kas yra maža erdvės. Apie tai dabar neišsiplėsiu, nesntai reikalauja atskiro prisėdimo, nes minčių kyla visokių ir norisi jas dailiai surašyti.
6. Laivų eismo intensvumas. Turbūt geriausiai tai įliustruoja AIS (tokia gudra sistema, kur matai laivą, koks tai laivas, kur jis plaukia, kokiu greičiu, aišku pavadinimas ir ką kapitonas valgė pietums) ekrano nuotrauka, kur matos krovininiai laivai. Pabandykit suskaičiuoti, kiek čia jų yra.

fb_img_1482936403195
AIS vaizdas ekrane, kur žalios rodiklytės – kiti laivai

Paprasta jachta jiems, su savo 5, 6 ar 7 mazgų greičiu yra praktiškai nejudantis objektas, nu kaip geras bėgikas autostradoj, kad jis kaip bebėgtų, vistiek automobiliui jis stovi vietoj. Tai mes turim sočiai vėjo, laviruojam ir dar turim srovę. Nesam mes patys mėgiamiausi zdabar rajone, bet čia jau tradicijos. Jei aš einu su burėm, tas kur su varikliu jūroje man turėtų duoti kelią. Tiką mane pasikvietė tas 366 metrų ilgio laiviukas žaviu moterišku balsu, sako kaip vyrai sekasi? Kokie ketinimai? Atsakau, plaukiu su burėm, kurso nekeisiu, greitis gali truputį šokinėti. Atsako, ok, jūs plaukit kaip plaukę, o mes turėtumėm spėti pasisukti ir pro jus prašokti. Jeigu skaitot, ką aš naktį prirašiau, vadinasi prasukti spėjo. Bet kuriam laikui pilnatį danguje buvo užstoję. Baisinio didumo laivė. Tokios turbūt jau nebetelpa į Baltijos jūrą įplaukti.

img_20161013_132044
Čia vienas tų baisinio dydžio laivų, su kuriais ne kartą teko prasilenkti

3 Comments

  1. Reply
    Paulius

    Gera jūrinė praktika sako, kad tokias baisias laives reikia praleisti, nes jos mažiau manevringos ir tradicijos čia jau ne prie ko, nes kažkada dideli buriniai laivai buvo mažiau manevringi už garinius, todėl ir gavo pirmumą. Gero vėjo!

    1. Reply
      comfortsailing Post author

      Visiškai sutinku. Visi veiksmai racijos pagalba buvo derinami ir visada klausydavom didžiųjų laivų. Buvo, kad keitėm kursą ir juos praleidinėjom, buvo, kad jie liepė mums plaukti nieko nekeičiant, jie mus praleidinėjo. Yra nuotrauka iš AIS, kiek laivų buvo aplink. Įtemptai dirbom, miegoti kada nebuvo, bet viskas buvo saugu ir gražu.

  2. Reply
    Marius

    Nežinau kaip Lietuvoje mokina, bet „pirmumo teisės“ RYA neakcentuoja. Laivas yra arba „duodantis kelią“ (give way) arba „stand on“ (išlaikantis kursą). Išlaikantis kursą taip pat turi būti pasiruošęs duoti kelią. Visų laivų kapitonai yra atsakingi už susidūrimų išvengimą.
    Potvyniai ir atoslūgiai nėra tokie baisūs kaip kiti įsivaizduoja. Vienais atvejais – trukdis, kitais – pagalba. Retais – pavojus. Verčia išplaukimo ar atplaukimo laiką stebėti, taip pat atitinkamai kursą pakoreguoti. Iš kitos pusės, žinai, kad ryte anksti keltis nėra prasmės, jei išplaukti iš įlankėlės ar marinos tegalėsi tik apie 10-ą :). Arba vietoj to, kad rėžtum prieš srovę, įrausi inkariuką, pasidarai kavos ir atsipalaiduoji. Na ir kas, jog atvyksi šiek tiek vėliau nei planavai. Bet vietoj to, kad prarastum greitį, turėsi laiko poilsiui. Kreiseriniame buriavime skubėti juk neaktualu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *